sopė

sópė sf. (1) Š, BŽ31, DŽ, NdŽ, KŽ, sópės pl. (1) 1. Rtr, Avl, Rš skaudėjimas, skausmas, sopulys: Pasvariau rakštį po naga – baisi sópė Ktk. Gal didesnės sópės kaip dantų nėra Lel. Būdavo, riesčiuosiu riesčiuosiu nuo sópės Dglš. Nebežinau, kur ir dėtis iš sópės Ds. Iš sópės žmogus nežino, ką daro BM8(Skp). Kai gyslono sėklų nugeriu, sópė po išdangčiais kiek atleidžia Trgn. Nesu dančio sópės pažinus, o dabar kaip sopa, tai neduok Dieve! Ob. Sopės nejaučia O. Sópės negirdė[ja]u (nejutau), kai pjovė koją Aps. Jokios sópės neturiu, tik tą dusą Adm. Pereina sópė – kaip nebūta Ds. Nuo pilvo sopės reikia gert pelynų KlbIV84(Mlk). Šaltmėtės nuo galvos sopės LTR(Ant). Vaistai negelbsti, sópę tik aptildo Strn. Kai ištryniau koją musiomire, tai sopė kai migt ažmigo Ad. Anas nuo visokių sópių užniūkinėja (užkalba) Aps. Dančio sopę užkalbėjo Kp. Matos gi, kad turi kokią sopẽlę – vaikšto susrietęs Sdk. | pl.: Sópių neturi, ė suvis nepagali Dglš. Ir negalėdama dirbu, par sópes dirbu Trgn. Sópių paimta guli jau antri metai Klt. Negaliu iškęst sópių Prng. 2. Ser, NdŽ, Psn skaudulys, skaudė, žaizda: Tokia sópė bjauri, sausa Dgč. Atsirado sópė (šunvotė) ant vidurio blauzdos Ps. Nulaižė sópę kaip šuva Sb. [Sutinusią] vietą reikia atgręžti į saulę ir su bevardžiu pirštu trissyk apskriesti sopę – sutinimas pranyks TŽIII357. 3. sielvartas, susigraužimas: Kam be reikalo tėvus skriausti ir jiems tiek sopių ir širdgėlos pridaryti? rš.

◊ širdiẽs sópė rūpestis, širdgėla: Kiek tėvam buvo širdiẽs sópės Dbk. Ana mirė iš tos širdiẽs sópės, kad jos vaiko nebėr Pnm. Nusraškyčia aš lapelį skaisčios lelijėlės, surašyčia visus vargus ir sopę širdelės LTR(Slk).